Apatitinė katės akis

Apatitinė katės akis – tai apatitas su katės akies šviesos atspindžio efektu.

Apatitas – fosfatų klasės mineralas.

Cheminė sudėtis: Ca5(F, OH)[PO4]3 arba Ca5[PO4]3 (F, Cl, OH) (fluoro arba chloro kalcio fosfatas).

Spalva: baltai žalias, bespalvis, gelsvas, geltonas, mėlynas, mėlynai žalias, pilkas, raudonas, raudonai rudas, rožinis, rudas, violetinis, žalias, žalsvai mėlynas, žydras.

Kietumas pagal Mosą: 5 (~stiklo kietumo).

Singonija: heksagoninė.

Pavadinimo kilmė: gr. απάτη (apatē) – apgaulė [1 p.40]; gr. ἀπατάω (apatáō) – apgaunu, klaidinu [5 p.37]. Taip pavadintas dėl panašumo į daugelį kitų mineralų, o iki XVIII a. apskritai nebuvo skiriamas nuo kitų įvairių spalvotų juvelyrinių akmenų.

• achroitas;

• almandinas;

• ambligonitas;

• andaluzitas;

• berilas;

• berilinė katės akis;

• brazilianitas;

• danburitas;

• deimantas;

• dravitas;

• fermoritas ("Stroncio arseno apatitas");

• gošenitas;

• granatai;

• heliodoras,

• indigolitas,

• mimetezitas ("Švino arseno apatitas"),

• morganitas,

• piromorfitas ("Švino apatitas"),

• piropas,

• rubelitas,

• sfenas,

• topazas,

• triplitas ("Geležinis apatitas"),

• turmalinas,

• verdelitas,

         ir kt.

Padirbinėjimas: galimos stiklo, sintetinio kvarco imitacijos, yra ir sintetinis apatitas.

Naudojamas: juvelyrikoje brangūs dirbinai su apatitu paprastai negaminami, nes tai trapus mineralas, todėl papuošalus su juo itin saugokite. Naudojamas mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje. Apatitas – viena svarbiausių fosforo trašų žaliava. Senovės kinai naudojo kaip pigmentą spalvotos emalės gamyboje. Taip pat kaip pigmentas panaudotas Terakotinės armijos skulptūrose. Kartu su kitais fosfatais naudojamas branduolinėms atliekoms saugoti.

Apatitas Lietuvoje: nejuvelyrinio apatito yra ir Lietuvoje. Jis itin dažnas granituose (tipiškas granitų akcesorinis mineralas) ir tikrai įeina į kai kurių Lietuvos riedulių sudėtį. Tik yra labai smulkus ir jo ten nedaug (bendrai akcesorinių mineralų uolienose yra iki 5%).

Apatito yra Nikronių akmenyje, kuris senovėje laikytas šventu (Trakų r. sav. Aukštadvario sen., Trakų miškų urėdijos Aukštadvario g-jos (60 kv., 14 skl.) teritorija, Babrauninkų miškas, netoli Nikronių kaimo prie Verniejaus ežero). Koordinatės: 54.554447 N, 24.595974 E

Taip pat apatito yra ir Vosgėlių akmenyje (Utenos r. sav., Leliūnų sen., Narkūnų k. tarp sodų bendrijos namų Obelų g. 35 ir Vyšnių g. 22).

Koordinatės: 55.463631 N, 25.525036 E

Abu rieduliai saugomi valstybės.

Akmenys, su kuriais painiojamas apatitas:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)