Riolitas

Riolitas – uoliena, chemine sudėtimi artima granitui. Suadryta iš šarminių feldšpatų sanidino ir albito, kvarco, žėručio biotito, plagioklazo, amfibolų ir piroksenų.

Spalva: balta, pilka, gelsva, rusva, žalia.

Pavadinimo kilmė: gr. rheos – srovė, gr. rhýax – lavos upelis + gr. lithos – akmuo.

Akmenys, su kuriais painiojamas riolitas:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)

• Agatas;

• Granitas;

• Jaspis (dalis jaspių yra riolitinės sudėties; riolitas su chalcedonu arba kvarcu iš Australijos prekyboje vadinamas "Atogrąžų miško jaspiu");

Naudojamas: nuo senovės Romos laikų naudojamas statybose. Taip pat gaminami papuošalai, naudojamas mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje. Indėnai gamino strėlių ir iečių antgalius ar kitus aštrius įrankius.

Riolitas taip pat įeina į Okeaninių agatų (Okeaninių jaspių) sudėtį.