Amazonitas

Amazonitas – silikatų klasės feldšpatų grupės atmaina. Jei dar tiksliau – tai kalio feldšpato mikroklino žalia atmaina. Iš archeologinių radinių yra žinoma, kad amazonitas buvo naudojamas senovės Egipte ir Mesopotamijoje, tačiau nėra žinoma kaip jis buvo vadinamas.

Pavadinimo kilmė: pavadinimas kilo nuo Amazonės upės, tačiau jos baseine amazonitas nėra randamas (dabartinės amazonito radimvietės Brazilijoje yra piečiau, nei Amazonės upės baseinas). Gali būti, kad kažkokie kiti žali akmenys iš Pietų Amerikos buvo vadinami amazonitais. Ir tik XVIII amžiuje žalias mikroklinas buvo aprašytas kaip amazonitas.

Spalva: žalia, žydrai žalia. Amazonitai iš Madagaskaro, turintys perlamutrinį spindesį, nušlifuoti kabošono forma pasižymi katės akies šviesos atspindžio efektu.

Cheminė sudėtis: kalio aliuminio silikatas K(AlSi3O8). Spalvą lemia švino oksido ir dvivalentės geležies priemaišos.

Kietumas pagal Mosą: 6 – 6,5.

Singonija: triklininė.

Akmenys, su kuriais painiojamas amazonitas:

Padirbinėjimas: dažomas, impregnuotas vašku, padengiamas plastiku ar epoksidinėmis dervomis.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.