Berilas

Spalva: grynas berilas yra bespalvis (gošenitas). Dėl įvairių priemaišų gali būti baltas, gelsvai žalias, geltonas (heliodoras), raudonas, rožinis (morganitas), sodrios žalios žolės (smaragdas), žalias (smaragdas ir paprastasis berilas), žaliai melsvas (akvamarinas), žalios butelio spalvos (paprastasis berilas), žydras (akvamarinas).

Cheminė sudėtis: Be3Al2[Si6O18] (berilio aliuminio silikatas).

Kietumas pagal Mosą: 7,5 – 8.

Singonija: heksagoninė.

Akmenys, su kuriais painiojamas berilas:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)

• Apatitas - įvairių spalvų apatitai gali būti labai panašūs į įvairių spalvų berilus.

• Bacitas - kai kurie nurodo kaip berilo atmainą, kurioje aliuminį yra pakeitęs skandis: Be3Sc2[Si6O18], tačiau jis yra minkštesnis už berilus (kietumas pagal Mosą 6,5 -7), skiriasi tankis, šviesos lūžio rodiklis ir kitos fizinės bei optinės savybės.

• Chrizoberilas - pavadinimas reiškia "auksinis berilas" (gr. χρυσός (chrysós) – auksas), tačiau chrizoberilas yra ne berilio aliuminio silikatas, o berilio aliuminio oksidas: Al2BeO4. Chrizoberilai būna ne tik geltoni ("auksiniai") bet ir įvairių kitų spalvų, todėl gali būti supainioti su įvairiomis berilo atmainomis.

• Chrizolitas arba Peridotas;

• Fluoritas - įvairių spalvų fluoritai gali būti supainioti su įvairiomis berilo atmainomis. Be to, egzistuoja klaidinančių fluorito pavadinimų, sukeliančių neteisingą asociaciją su berilais: "berilinis fliusas" (angl. Beryllfluss), "netikras berilas" (vok. Unecht Beryll). Pastaruoju terminu vadinamas ir kvarcas.

• Kvarcas - skirtingų spalvų kvarcai gali būti supainioti su įvairiomis berilo atmainomis: kalnų krištolas su gošenitu, citrinas su heliodoru, rožinis kvarcas su morganitu, avantiurinas su neskaidriu smaragdu, sintetinis žydras kvarcas (tokios spalvos natūralus kvarcas neegzistuoja) su akvamarinu. Be to kvarcas gali būti klaidinančiai pavadintas "netikru berilu" (vok. Unecht Beryll).

• Pecotaitas - dažnai painiojamas su raudonuoju berilu. Daug kas ligi šiol jį vadina berilo atmaina arba cezio berilu ir parduoda kaip "avietinį berilą". Iš pirmo žvilgsnio, pecotaitas labai panašus į berilą: spalva kaip raudonojo berilo, kietumas pagal Mosą 8, cheminė sudėtis šiek tiek panaši, tik skirtingai nuo berilų, sudėtyje yra cezio ir ličio: Cs(Be2Li)Al2(Si6O18) Beriluose pastarieji elementai būna tik kaip priemaišos, o ne pagrindinėje sudėtyje. Skiriasi ir kiti duomenys: pecotaitas – trigoninės singonijos mineralas, berilai – heksagoninės, skirtingos ir kitos fizinės bei optinės savybės. Tarptautinė Mineralogų Asociacija (IMA) pecotaitą yra pripažinus kaip atskirą mineralą.

• Topazas - skirtingų spalvų topazai gali būti supainioti su įvairiomis berilo atmainomis.

Padirbinėjimas: auginami skirtingų spalvų sintetiniai berilai, tačiau, dėl technologijos brangumo ne visi paplitę rinkoje. Daugiausiai iš berilų sintetinamas smaragdas. Tai daro įvairios kompanijos pasaulyje. Tam kad išvengti žodžio "sintetinis", gamintojai savo produktams suteikia įvairius prekinius pavadinimus, pvz., Birono smaragdas (Biron emerald), Čatemo smaragdas (Chatham emerald), Kimberlio smaragdas (Kimberly emerald), Lenikso smaragdas (Lennix emerald), Linde smaragdas (Linde emerald), Pul smaragdas (Pool emerald), Redžensi smaragdas (Regensy emerald), Zerfaso smaragdas (Zerfass emerald), Žilsono smaragdas (Gilson emerald) ir kt. Gali būti ir ne "hibridiniai" sintetiniai smaragdai: gamtinis berilas apauginamas plonu sintetinio smaragdo sluoksniu, pritaikant hidroterminį sintezės būdą. Kai kurios firmos, naudojančios būtent šį sintetinimo metodą, savo produkciją reklamoje vadina "gamtiniais perkristalizuotais smaragdais".

Imitacijoms gali būti panaudoti sintetiniai korundai ir špineliai bei spalvotas stiklas.

Naudojamas lazerių pramonėje, juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje. Berilas yra viena iš metalo berilio (Be) rūdų (nepainiokite: berilas – mineralas, berilis – cheminis elementas). Metalas berilis yra pusantro karto lengvesnis už aliuminį. Jo lydiniai su magniu, aliuminiu, variu ir kitais metalais naudojami aviacijoje ir kosminėje technikoje. Taip pat berilis naudojamas branduolinėje pramonėje, elektronikoje.

Pagal spalvas, priemaišas ir kitus požymius, berilai skirstomi į atskiras atmainas arba suteikiami jiems skirtingi pavadinimai:

• Akvamarinas – žydras, melsvas, žalsvai melsvas berilas.

• Auksinis berilas – geltonas berilas, heliodoro sinonimas.

• Avietinis berilas – 1. vienas iš raudonojo berilo prekybinių pavadinimų; 2. klaidinantis pecotaito (angl. pezzottaite) pavadinamas.

• Berilinė katės akis – paprastai neskaidrūs įvairių atspalvių berilai, turintys katės akies šviesos atspindžio efektą.

• Biksbitas – raudonas, rudai raudonas, avietės raudonumo berilas. Kai kurių mineralogų nuomone, biksbitas (angl. bixbite) nėra atskira berilo atmaina arba šis terminas yra nenaudotinas, nes to paties mokslininko – Maynard Bixby – garbei yra pavadintas kitas mineralas – biksbijitas (angl. bixbyite), kuris su berilais neturi nieko bendro, o dėl pavadinimų panašumo kyla painiava. Tarptautinė Mineralogų Asociacija (IMA) yra pripažinus tik biksbijitą. Rekomenduojamas pavadinimas – raudonasis berilas.

• Cezio berilas – 1. rožinis berilas, turintis cezio priemaišų, vorobjevito sinonimas; 2. klaidinantis pecotaito (angl. pezzottaite) pavadinamas.

• Davidsonitas – žalsvai geltono berilo vietinis pavadinimas, randamo Aberdeenshire, Škotijoje. Kai kuriuose šaltiniuose bei prekyboje šis terminas naudojamas kaip atskira berilo atmaina, tačiau daugelis sutaria, kad tai nereikalingas heliodoro sinonimas. 

• Gošenitas – bespalvis berilas.

• Heliodoras – įvairių atspalvių geltonos spalvos berilas.

• Maksikso (Maxixe) berilas – mėlynos spalvos berilas pavadintas pagal pirmą radimvietę Maxixe (Minas Gerais, Brazilija). Mėlyna spalva kitokia, nei akvamarinų ir ji siejama su boro priemaiša, o ne su dvivalente geležimi, kaip akvamarinuose. Be to, spalva nėra stabili: ilgainiui dienos šviesoje pasikeičia į rudai geltoną. Rinkoje atsiradus mėlynų berilų iš kitų radimviečių, siūloma vadinti juos maksikso tipo berilais arba tiesiog mėlynaisiais berilais. 

• Morganitas – rožinis, rausvai violetinis berilas.

• Paprastasis berilas – tai įvairūs berilai, kurie neatitinka pripažintų berilo atmainų kriterijų, tame tarpe ir žalieji berilai, kuriems spalvą suteikia geležis, o ne chromas ar vanadis kaip smaragduose.

• Raudonasis berilas – retas raudonas, rudai raudonas berilas, vadinamas biksbitu.

• Rislingo berilas – šviesiai žalios spalvos su šiltu aukso geltonumo atspalviu, primenančio rislingo vynuogių spalvą, berilas.

• Rosteritas – bespalvis arba blyškiai rožinis. Kai kurių gemologų nuomone tai nėra atskira berilo atmaina, o tik vietinis berilo, randamo Elbės saloje (Italija), pavadinimas. Kiti autoriai jį išskiria, kaip atmainą dėl savitų priemaišų arba naudoja kaip gošenito (bespalvis) arba morganito, vorobjevito (rožinis) sinonimą.

• Smaragdas – žalia berilo atmaina, kuriai spalvą suteikia chromo arba vanadžio priemaišos. Jei kaip chromoforas ("spalvos nešėjas") dominuoja geležis, tokius berilus reikėtų vadinti paprastaisiais berilais. Tačiau komerciškai tai neapsimoka, todėl rinkoje praktiškai visi žali berilai parduodami kaip smaragdai. Juolab, kad jų plika akimi neatskirsi, be to, kai kurie paprastieji žali berilai savo grožiu nenusileidžia chromo/vanadžio smaragdams.

• Trapičės (Trapiche) smaragdas – tai smaragdo kristalai išsidėstę tamsioje uolienoje taip, kad pjūvyje atrodo kaip šeši žiedlapiai einantys nuo akmens centro į kraštus. Šis terminas kilo nuo ispaniško žodžio trapiche reiškiančio tam tikrą malūną, kuris nemala, bet spaudžia cukranendrių sultis, alyvuoges ar kitokius žemės ūkio produktus ir jame yra ratas su stipinais, kuris panašus į "šešialapę" akmens struktūrą. Tokia struktūrą gali turėti ir kiti mineralai: chiastolitas, korundas, kvarcas, turmalinas.

• Vorobjevitas – 1. cezio turintis rožinis ir bespalvis berilas;  2. morganito sinonimas.

• Žvaigždėtasis berilas – skirtingų spalvų berilai su asterizmo efektu.