Feldšpatas

Feldšpatai – bene labiausiai paplitusių žemėje mineralų grupė. Jie įeina į daugelio uolienų sudėtį.

Pavadinimo kilmė: vok. Feld – laukas + vok. spalten – dalintis, skilti (gr. spate – plokštelė) - dėl gebėjimo skilti į plokšteles pagal skalumo plokštumą; "feldšpatai [vok. Feldspat - lauko špatas; (...) mineralo pavadinimas į lietuvių k. neverčiamas]" [1] p. 131.

Spalva: balta, nuo šviesiai pilkos iki tamsiai pilkos, beveik juoda, žalia ir kt. Kai kurie feldšpatai pasižymi irizacija (mėnulio akmenys) ar aventurasencija (avantiurininis feldšpatas - saulės akmuo).

Cheminė sudėtis: didžioji dalis feldšpatų sudaro trigubą sistemą, kurios kraštiniai nariai – albitas Na[AlSi3O8], ortoklazas K[AlSi3O8] ir anortitas Ca[Al2Si2O8]. Šioje sistemoje išskiriamos dvi izomorfinės eilės: albitas – ortoklazas ir albitas – anortitas.

Kietumas pagal Mosą: ~6.

Singonija: monoklininė arba triklininė.

Akmenys, su kuriais painiojami feldšpatai: dėl skirtingos išvaizdos gali būti supainioti su pačiais įvairiausiais akmenimis. Taip pat painiojami ir tarpusavyje. 

Naudojamas: juvelyrikoje, paminklų gamyboje, interjero ir eksterjero apdailoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.