Jaspis

Daug kas jaspį vadina chalcedono (arba tiesiog kvarco) atmaina. Tačiau tai uoliena, sudaryta iš kvarco, chalcedono, karbonatų, molio ir kitų mineralų.

Cheminė sudėtis: pagrindą sudaro SiO2, tačiau visada yra daug kitų komponentų.

Spalva: daugiausiai yra raudonų, geltonų ir rudų jaspių. Taip pat jaspių spalva gali būti juoda, oranžinė, pilka, pilkai melsva, pilkia violetinė, raudona (tamsiai raudona, kraujo raudona ir kt.), rausvai geltona, rožinė, rudai raudona, šokolado ruda, vyšninė, žalia, žalsva, žydrai žalsva ir kt.

Kietumas pagal Mosą: nuo 5,5 (su žėručio ar molingomis priemaišomis) iki 7.

Pavadinimo kilmė: manoma, kad tai semitų kalbos žodis, reiškiantis „dėmėtas akmuo“.

Akmenys, su kuriais painiojamas jaspis:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)

• Agatas;

• Bokštenės agatas (Turritella agate);

• Chrizoprazas;

• Dalmantino akmuo;

• Malachitas;

• Mukaitas;

• Riolitas ("Atogrąžų miško jaspis");

• Stromatolitas;

• Suakmenėjęs medis;

• Titnagas;

         ir kt.

Padirbinėjimas: Jaspiai dažomi ir naudojami kitų akmenų imitavimui, pvz. nudažyti mėlynai imituoja lazuritą, turkį. Naudojamas dubletų gamyboje.

Naudojamas papuošalų ir dekoratyvinių gaminių (vazų, knygų laikiklių ir pan.) gamyboje, mineralų terapijoje, astromineralogijoje.