Jolitas

Jolitas - silikatų klasės mineralas, violetinė, melsvai violetinė kordierito atmaina. Kaip ir kiti kordieritai, taip ir jolitai pasižymi labai stipriu pleochroizmu, kuris aiškiai matomas plika akimi. Pleochroizmas - tai tokia optinė savybė, kai akmuo skirtingomis kryptimis skirtingai sugeria šviesą. Jolito pleochroizmas toks stiprus, kad žvelgiant į jį viena kryptimi, jis gali atrodyti melsvai violetinis, o kita kryptimi – gelsvas.

Pavadinimo kilmė: gr. ἰον (ion) – violetinis + λίθος (lithos) – akmuo: „violetinis akmuo“.

Spalva: melsva, violetiniai rusva iki tirštai mėlynos. Turintys geležies (hematito, getito, lepidokrokito intarpų) – rudai pilki arba rudai rausvi, kartais pasižymintis aventurascencijos efektu. Taip pat kartais pasitaiko jolitų su katės akies arba asterizmo efektais.

Cheminė sudėtis: magnio aliuminio silikatas, kur dalį magnio gali pakeisti geležis. Cheminė formulė gali būti užrašyta skirtingais stiliais:

Mg2Al3[AlSi5O18]

Mg2Al4Si5O18

(Mg,Fe)2Al3(AlSi5O18)

Kietumas pagal Mosą: 7 – 7,5

Singonija: rombinė.

Akmenys, su kuriais painiojamas jolitas:

Padirbinėjimas: dažniausios imitacijos iš stiklo. Kaitinamas jolitas tampa žalsvas ir vadinamas prazeolitu. Prazeolitas (kaitintas jolitas) painiojamas su praziolitu (žalsvas kvarcas gautas kombinuojant ametisto kaitinimą ir švitinimą) ir prazolitu (šviesiai žalsvas chloritas).

Naudojamas: naudojamas juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.