Kalnų krištolas – skaidri bespalvė kvarco atmaina, silikatų klasės mineralas.

Pavadinimo kilmė: žodis „krištolas“ kilęs iš gr. krystallos – ledas; buvo manoma, kad kalnų krištolas – tai suakmenėjęs ledas (arba taip sušalęs ledas, kad nebegali ištirpti).

Graikų filosofas ir mokslininkas Teofrastas (~371 – 287 m. pr. Kr.) manė, kad kalnų krištolas yra ledas, kuris taip sušalo, kad nebegali ištirpti. Šią idėją vėliau nusirašė romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis (23 – 79 m. po Kr.). XII amžiuje Rene vyskupas Marbode (liet. Marbodas Renietis) (1035 – 1123), aprašęs 60-ties akmenų gydomąsias savybes, rašė: „Švarus krištolas – tai ledas, sutvirtėjęs per daugelį metų...“. Kalnų krištolo „vandeninė“ kilmė buvo gaji iki XVII amžiaus, kol anglų mokslininkas Robert Boyle (1627 – 1691), palyginęs tankį, nustatė, kad kalnų krištolas su ledu neturi nieko bendro.

Kalnų krištolo poliruotas kristalas iš Brazilijos
Kalnų krištolo poliruotas kristalas iš Brazilijos

Kalnų krištolo poliruotas kristalas (Brazilija)

(asmeninės kolekcijos eksponatas)

Ldas Baltijos pajūryje ir kalnų krištolo kristalas iš Brazilijos
Ldas Baltijos pajūryje ir kalnų krištolo kristalas iš Brazilijos

Ledas Baltijos pajūryje ir kalnų krištolo kristalasBrazilijos

Kalnų krištolas

Akmenys, su kuriais painiojamas kalnų krištolas:

  • Achroitas (bespalvis turmalinas);

  • Cirkonas;

  • Deimantas;

  • Gošenitas (bespalvis berilas);

  • Kalcitas;

  • Leukogranatas (bespalvis granatas grosluliaras);

  • Leukosafyras (bespalvis korundas);

  • Topazas;

    ir kiti bespalviai akmenys.

Padirbinėjimas: labiausiai paplitusios imitacijos iš stiklo, kartais padarant jį su įtrūkimais ar „debesėliais“, kad labiau primintų natūralų akmenį. Be to, stiklas su sunkiųjų metalų (švino, bario) priemaišomis, vadinamas krištolu ir vien tik savo pavadinimu painiojamas su kalnų krištolu. Taip pat gaminamas bespalvis sintetinis kvarcas, tačiau jis daugiau naudojamas techninėms reikmėms, nei juvelyrikoje.

Naudojamas: optikoje, juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astromineralogijoje.

Spalva: bespalvė; galimi įvairių kvarco atmainų nežymūs atspalviai (pvz., rausva, gelsva, rusva, violetinė).

Cheminė sudėtis: SiO2 (silicio dioksidas).

Kietumas pagal Mosą: 7 (kvarcas – etaloninis Moso skalės mineralas).

Singonija: trigoninė.