Kalnų krištolas

Kalnų krištolas – skaidri bespalvė kvarco atmaina, silikatų klasės mineralas.

Pavadinimo kilmė: žodis „krištolas“ kilęs iš gr. krystallos – ledas; buvo manoma, kad kalnų krištolas – tai suakmenėjęs ledas (arba taip sušalęs ledas, kad nebegali ištirpti).

Spalva: bespalvė; galimi įvairių kvarco atmainų nežymūs atspalviai (pvz., rausva, gelsva, rusva, violetinė).

Kalnų krištolo poliruotas kristalas (Brazilija)

(asmeninės kolekcijos eksponatas)

Akmenys, su kuriais painiojamas kalnų krištolas:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)

• Achroitas (bespalvis turmalinas)

• Cirkonas

• Deimantas

• Gošenitas (bespalvis berilas)

• Kalcitas

• Leukogranatas (bespalvis granatas grosluliaras)

• Leukosafyras (bespalvis korundas)

• Topazas

  ir kiti bespalviai akmenys.

Padirbinėjimas: labiausiai paplitusios imitacijos iš stiklo, kartais padarant jį su įtrūkimais ar „debesėliais“, kad labiau primintų natūralų akmenį. Be to stiklas su sunkiųjų metalų (švino, bario) priemaišomis, vadinamas krištolu ir vien tik savo pavadinimu painiojamas su kalnų krištolu. Taip pat gaminamas bespalvis sintetinis kvarcas, tačiau daugiau naudojamas techninėms reikmėms, nei juvelyrikoje.

Naudojamas: optikoje, juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astromineralogijoje.

Cheminė sudėtis: SiO2 (silicio dioksidas).

Kietumas pagal Mosą: 7 (kvarcas – etaloninis Moso skalės mineralas).

Singonija: trigoninė.