Kianitas

Kianitas – silikatų klasės, ortosilikatų poklasio mineralas. Dažnai vadinamas distenu. Polimorfiškas su andalūzitu ir silimanitu (jų visų cheminė sudėtis vienoda, tačiau skiriasi kristalai). Pasitaiko kianitinių katės akių arba su aleksandrito efektu (keičia spalvą, priklausomai nuo apšvietimo: nuo žalsvai mėlynos dienos šviesoje iki violetinės kaitinamosios lempos arba žvakės šviesoje).

Pavadinimo kilmė: gr. κύανος (kyanos) - tamsiai mėlynas; pavadintas pagal dažnai pasitaikančią spalvą. Tačiau kianitai būna ir kitokių spalvų.

Spalva: bespalvė, gelsva, mėlyna, mėlynai žalia, oranžinė (dėl mangano priemaišos), pilka, raudonai ruda, rožinė, ruda, šviesiai žalia, tamsiai mėlyna, žalia, žydra.

Cheminė sudėtis: Al2(SiO4)O arba Al2SiO5 (aliuminio silikatas).

Kietumas pagal Mosą: skirtingomis kryptimis kietumas nevienodas: 4,5 – 5 išilgai kristalinei ašiai, 6,5 – 7 skersai kristalinei ašiai.

Ši ypatybė sukelia papildomų iššūkių šlifuotojams, tačiau padeda identifikuoti akmenį: viena kryptimi jį galima įbrėžti plienine adata ar peiliu, kita – ne.

Singonija: triklininė.

Akmenys, su kuriais painiojamas kianitas:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)

• Akvamarinas;

• Benitoitas;

• Diumorteritas;

• Jolitas arba Kordieritas;

• Safyras ir neskaidrūs melsvi ar melsvai pilki korundai;

• Turmalinas.

Padirbinėjimas: XX a. 8-tajame dešimtmetyje mokslininkai susintetino kianitus, tačiau sintetinių kianitų rinkoje kol kas nėra. Tai kas parduodama kaip „sintetiniai kianitai“ paprastai yra tik panaši į kianitus medžiaga, o ne realiai sintetiniai kianitai. Šiuo atveju terminas „sintetinis“ naudojamas kaip žodžio „netikras“ sinonimas. Pats kianitas naudojamas safyrų imitavimui.
Kaitinami šviesiai mėlyni kianitai (iki 1200ºC) gali prarasti spalvą.

Naudojamas abrazyvinių medžiagų, karščiui ir rūgštims atsparių gaminių, keramikinės santechnikos ir indų gamybai, automobilių pramonėje (stabdžių gamyboje), elektronikoje, juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astromineralogijoje, astrologijoje.