Malachitas

Malachitas – karbonatų klasės mineralas, žinomas ir naudojamas nuo senovės Egipto laikų. Tai viena vario rūdų.

Pavadinimo kilmė:

1. gr. μαλάχη (malāchē) arba μαλαχή (malachí) – dedešva: dėl panašumo į žalius dedešvos lapus (žr. pav.);

2. gr. μαλακός (malakós) – minkštas [1] p. 307; [3] p. 192: dėl nedidelio malachito kietumo.

Spalva: įvairių atspalvių žalia.

Paprastosios dedešvos lapas
Paprastosios dedešvos lapas

Paprastosios dedešvos lapo apačia

(David Merrick nuotrauka, licencija CC BY 4.0)

Cheminė sudėtis: vario karbonatas Cu2(CO3)(OH)2

Kietumas pagal Mosą: 3,5 - 4

Singonija: monoklininė.

Akmenys, su kuriais painiojamas malachitas:

  • Avantiurinas – kartais avantiurinai gali būti su kintančios spalvos sluoksniais, dėl kurių nesunku supainioti su malachitu;

  • Chrizokola – būna kartu su malachitu, kuris suteikia akmeniui daugiau žalumo ir supainiojamas su grynu malachitu;

  • Dioptazas – klaidinančiai vadinamas „smaragdiniu malachitu“;

  • Eilato akmuo – tai chrizokolos, turkio ir malachito darinys, kartais pavadinamas vieno kurio nors mineralo vardu;

  • Jaspis – malachitas gali būti klaidinančiai pavadintas „žaliuoju jaspiu“ arba raudonasis jaspis klaidinančiai vadinamas „raudonuoju malachitu“;

  • Žali neskaidrūs akmenys – vienspalviai malachito gabaliukai (be juostelių) gali būti supainioti su daugeliu neskaidrių akmenų.

Padirbinėjimas: įtrūkimų maskavimui naudojamas parafinas arba vaškas, dervomis sutvirtinami trapesni egzemplioriai, gaminamos imitacijos iš plastiko ir kitų dirbtinių medžiagų.

Naudojamas: interjero apdailoje, akmenų drožyboje, kaip pigmentas dažų gamyboje, juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.