Obsidianas

Obsidianas – tai uoliena, vienas iš vulkaninių stiklų, kuris susidaro nespėjus išsikristalizuoti lavai dėl staigaus atvėsimo.

Pavadinimo kilmė: lot. „lapis Obsianus“ - Obsijaus akmuo: taip Plinijus Vyresnysis „Gamtos istorijoje“ pavadino vulkaninį stiklą iš Etiopijos, kurį surado romėnas Obsijus. Manoma, kad vėliau, perrašinėjant tekstus, „lapis Obsianus“ per klaidą pavirto į „lapis Obsidianus“.

Spalva: dažniausiai juoda, juodai pilka; gali būti rausvai ruda, melsva, pilkai ar rudai žalsva, gelsva. Auksiniai obsidianai turi gelsvą šilko blizgesį, o sidabriniai – balkšvą. Vaivorykštiniai obsidianai irizuoja raudona, mėlyna, žalia ir kitomis spalvomis.

Obsidiano kai kurios atmainos ir prekyboje sutinkami pavadinimai:

  • Apačių ašaros - natūraliai apvalaini obsidiano gabaliukai, susidarantys dažniausiai perlite (perlitas - artima obsidianui uoliena, turinti daugiau vandens), randami Arizonoje (JAV).

  • Auksinis obsidianas – dėl gausybės smulkių dujinių intarpų turi gelsvą šilko blizgesį.

  • Irizuojantis obsidianas1. kitas auksinio arba sidabrinio obsidiano pavadinimas; 2. kitas vaivorykštinio obsidiano pavadinimas.

  • Kalio (Cali) stiklas - obsidiano gabaliukai, labai panašūs į tektitus, randami Kolumbijoje, Kalio (isp. Cali) miesto apylinkėse Kaukos slėnyje Andų kalnuose. Dažnai vadinamas Kolumbianitu.

  • Mahagonio obsidianas (angl. Mahogany obsidian) – žr. raudonmedžio obsidianas ("Mahagonis yra nevartotina svetimybė; vartotini pavadinimai: (...) 2. tech. raudonmedis; 3. raudonmedžio spalva" (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 43)).

  • Marekanitas – nedideli natūraliai apvalaini obsidiano gabaliukai, randami prie Ochotsko jūros, pavadinti pagal Marekanos upę. Jie turi gerokai mažiau vandens, nei aplinkinė perlitinė masė, kurioje yra randami. Analogiški obsidianai rasti Nikaragvoje. T. p. žr. apačių ašaros.

  • Perlitinis obsidianas – nedideli natūraliai apvalaini obsidiano gabaliukai, randami perlite. Žr. apačių ašaros ir marekanitas.

  • Raudonmedžio obsidianas – juodas su raudonai rudomis juostomis ar dėmėmis obsidianas, kitaip vadinamas mahagonio obsidianu.

  • Sidabrinis obsidianas – dėl gausybės smulkių dujinių intarpų turi balkšvą, pilkai baltą šilko blizgesį.

  • Snaiginis obsidianas – juodas su pilkai baltomis dėmelėmis („snaigėmis“) atsiradusiomis dėl kristobalito intarpų.

  • Ugninis obsidianas – raudona ar rusvai raudona spalva irizuojantis vaivorykštinis obsidianas ir Oregono (JAV). Spalva susijusi su labai plonais magnetito intarpais.

  • Vaivorykštinis obsidianas – dėl smulkių magnetito arba hedenbergito intarpų įvairiomis spalvomis irizuojantis obsidianas. Manoma, kad itin smulkūs intarpai sukuria mėlynos spalvos irizaciją, o stambesni – raudoną [4] p. 161.

Cheminė sudėtis: SiO2 (66-77%) + Al2O3 (10-18%) + H2O (iki 1%).

„Pagal chem. sudėtį skiriamos obsidiano atmainos: andezitinis, bazaltinis, dacitinis, fonolitinis, riolitinis, sienitinis, trachitinis ir kt.“ [1] p. 365-366.

Kietumas pagal Mosą: 5 – 6 (panašus į buityje naudojamo stiklo).

Singonija: obsidianas yra amorfinio pavidalo uoliena, t. y. nesiformuoja kristalų pavidalu, todėl neturi simetrijos elementų, pagal kuriuos būtų galima priskirti kuriai nors singonijai.

Akmenys, su kuriais painiojamas obsidianas:

  • Agatas – juostuoti obsidianai gali būti klaidinančiai vadinami „Islandišku agatu“, „Karališkuoju agatu“ ar „Stikliniu agatu“;

  • Bazaltas;

  • Chalcedonas;

  • Moldavitas – kai kurie obsidianai, pvz., Kalio stiklas, labai panašūs į moldavitus;

  • Oniksas – lygiagrečiai juostuoti obsidianai gali būti klaidinančiai vadinami „Onikso obsidianu“;

  • Tektitas – kai kurie obsidianai ypač panašūs į tektitus, kad net vadinami pseudotektitais (pvz., Kalio stiklas).

  • Titnagas – kaip ir obsidianas, pasižymi aštriu lūžiu, abu būna juodi, todėl nesunku supainioti. Tačiau tinagas yra kietesnis, ir ne toks trapus, kaip obsidianas;

Su deimantu ar topazu obsidianą supainioti reikia sugebėti, tačiau obsidianai iš Nevados (JAV) klaidinančiai gali būti vadinami „Nevados deimantu“, „Juoduoju Nevados deimantu“ ar „Nevados topazu“. Dažnai visos vulkaninio stiklo rūšys vadinamos obsidianu.

Padirbinėjimas: kadangi obsidianas yra vulkaninis stiklas, todėl jį imituoti lengviausia žmogaus sukurtu stiklu ir jo gausu rinkoje. Yra žinomas per klaidą sukurtas stiklas, labai panašus į snaiginį obsidianą, tik skirtingai nuo natūralaus, jis yra tamsiai žalias.

Naudojamas: dėl labai aštraus lūžio nuo priešistorinių laikų (akmens ir žalvario amžių) buvo gaminami peiliai, strėlių ir iečių antgaliai, gremžtukai ir kiti aštrūs įrankiai. Ir šiais laikais kartais naudojamas itin aštriems skalpeliams gaminti. Iš poliruoto juodo obsidiano buvo pagaminti pirmieji veidrodžiai. Taip pat naudojamas juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.