Oniksas

Cheminė sudėtis: SiO2 (silicio dioksidas).

Kietumas pagal Mosą: 6,5 – 7.

Singonija: trigoninė.

Akmenys, su kuriais painiojamas oniksas:

• Aragonitas – juostuoti egzemplioriai (dažnai kartu su kalcitu) vadinami „meksikietišku oniksu“, kalifornietišku oniksu“, „marmuriniu oniksu“;

• Chalcedonas – vienspalviai, bejuosčiai, įvairių spalvų chalcedonai klaidinančiai vadinami oniksais;

• Jaspis – juostuoti jaspiai, arba jaspiai su persišviečiančio chalcedono sluoksniais gali būti pavadinti oniksais arba „jasponiksais“;

• Kalcitas – juostuoti egzemplioriai (dažnai kartu su aragonitu) vadinami „meksikietišku oniksu“, kalifornietišku oniksu“, „marmuriniu oniksu“;

• Marmurinis oniksas – tai kalcito ir / arba aragonito darinys, gerokai minkštesnis už tikrąjį oniksą;

• Obsidianas – lygiagrečiai juostuotas obsidianas gali būti pavadintas „onikso obsidianu“;

• Opalas – juostuotas paprastasis opalas gali būti pavadintas „onikso opalu“;

• Šerlas (juodasis turmalinas) – kaip ir kiti juodi vienspalviai akmenys ar dirbtinės medžiagos gali būti pavadintas oniksu;

• Travertinas – nuosėdinė karbonatinė uoliena; jos juostuoti egzemplioriai gali būti pavadinti „rytietišku oniksu“;

Padirbinėjimas: prekyboje dažnai terminas „oniksas“ suvokiamas kaip juodos spalvos sinonimas, todėl vienspalviai juodieji „oniksai“ būna padaryti iš juodai dažyto chalcedono, juodos emalės, juodo stiklo, bazalto, juodai dažytos epoksidinės dervos ar juodo plastiko.

Kaip ir agatai, oniksai pradėti dažyti dar antikos laikais, o mūsų dienomis tai tapo masiniu reiškiniu. Didžioji dalis parduodamų oniksų – dažyti.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.