Opalas

Pavadinimo kilmė: skr. उपल (úpala) – brangakmenis, akmuo → gr. ὀπάλλιος (opállios) → lot. opalus.

Spalva: pačios įvairiausios spalvos. Taurieji opalai skirstomi pagal foninę spalvą (angl. bodycolor): į baltus, juodus, pilkus ir ugninius (nuo gelsvai oranžinės iki beveik raudonos spalvos).

Opalescencijos spalvos ir raštas turi atskirą skirstymą, pvz., skirtingų spalvų rombų formų šviesos žaismas vadinamas arlekino opalu (dėl panašumo į arlekino įvairiaspalvį drabužį). Ir tokį opalescencijos raštą gali turėti tiek baltas, tiek juodas opalai.

Cheminė sudėtis: SiO2 · nH2O (silicio dioksido kietasis gelis ir nepastovus kiekis vandens: nuo vos kelių procentų iki daugiau nei 30 % ).

Kietumas pagal Mosą: 5,5 – 6,5 (panašus į stiklo).

Singonija: opalo pavidalas - amorfinis, t. y. jis nesudaro kristalų, todėl neturi simetrijos elementų pagal kuriuos būtų galima priskirti jį kuriai nors singonijai.

Akmenys, su kuriais painiojamas opalas: dėl labai skirtingos išvaizdos gali būti supainiotas su pačiais įvairiausiais akmenimis.

• Agatas;

• Chalcedonas;

• Chrizoprazas;

• Karneolis;

• Labradoras;

• Mėnulio akmuo;

• ir kt.

Padirbinėjimas: gaminamos imitacijos iš tam tikros rūšies stiklo, vadinamo opalitu, kuris taip pat naudojamas ir mėnulio akmens imitavimui. Dėl tauriųjų opalų brangumo ir trapumo, labai dažnai daromi dubletai ar tripletai (tai sluoksniais suklijuoti akmenys, kurių tik viršutinis plonytis sluoksnis yra opalas, o apatinis (-iai) – iš pigesnių akmenų ar dirbtinių medžiagų.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.