Radioliaritas

Radioliaritas - organinės kilmės tanki, itin smulkiagrūdė titnaginė (molinga titnaginė) nuosėdinė uoliena, kurią virš 50% sudaro spinduliuočių kiautelių liekanos [1] p. 471, kurių dydis svyruoja nuo 0,1 iki 0,5 mm. Bene žinomiausia radioliarito atmaina yra Mukaitas.

Pavadinimo kilmė: nuo vienaląsčių gyvūnų radioliarijų (liet. spinduliuočių) pavadinimo; lot. radiolus – spindulėlis.

Spalva: balkšva, nuo gelsvos iki geltonos, nuo rausvos iki raudonos, vyšninė, ruda, nuo pilkos iki beveik juodos.

Cheminė sudėtis: radioliaritas yra slilicinė uoliena, sudaryta iš opalo, chalcedono ar kvarco. „Dažnos priemaišos: fosfatai, molio mineralai, aleuritas, opalas, geležies ir mangano junginiai, taip pat diatomėjų, spinduliuočių ir pinčių spikulų, bei titnaginių pinčių liekanos[1] p. 471.

Kietumas pagal Mosą: 6 – 7.

Singonija: uolienos nesudaro kristalų, todėl neturi simetrijos elementų, pagal kuriuos būtų galima priskirti kuriai nors singonijai.

Akmenys, su kuriais painiojamas radioliaritas:

Padirbinėjimas: labiausiai gali būti imituojama paklausiausia radioliarito atmaina mukaitas.

Naudojamas: priešistoriniais laikais radioliaritas buvo naudojamas kaip titnagas: buvo gaminami peiliai, gremžtukai, kirviai, strėlių ar iečių antgaliai ir pan. Tačiau jis skyla ne taip aštriai, kaip titnagas. Juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje naudojama radioliarito atmaina mukaitas.