Raudonasis jaspis

Raudonasis jaspis – vienas labiausiai paplitusių jaspių gamtoje. Raudoną spalvą jam suteikia geležies junginiai. Senajame Testamente – galimai pirmasis vyriausiojo šventiko krūtinės dėklo akmuo.

Pavadinimo kilmė: spalva + jaspis.

Spalva: rudai raudona, plytų raudona, kraujo raudona; gali turėti įvairaus pločio peršviečiamų balkšvų ar pilkų kvarco ar chalcedono gyslų.

Cheminė sudėtis: pagrindą sudaro SiO2, tačiau visada yra geležies oksidų ir kitų priemaišų.

Kietumas pagal Mosą: 5,5 – 7

Singonija: uolienos nesudaro kristalų, todėl neturi simetrijos elementų, pagal kuriuos būtų galima priskirti kuriai nors singonijai. Jei Jūs įsitikinę, kad jaspis yra chalcedono atmaina, tada jis trigoninės singonijos.

Akmenys, su kuriais painiojamas raudonasis jaspis:

Padirbinėjimas: neišraiškingų spalvų jaspiai ar kitos uolienos gali būti dažomos raudonai ir pateikiamos, kaip raudonasis jaspis. Užsimenama, kad iš paties raudonojo jaspio, jį nudažius mėlynai, imituojamas lazuritas ([2] p. 808).

Naudojamas: papuošalų ir dekoratyvinių gaminių (vazų, knygų laikiklių ir pan.) gamyboje, mineralų terapijoje, astromineralogijoje.