Rutilo kvarcas

Rutilo kvarcas – tai skaidrus ar peršviečiamas kvarcas su pailgais rutilo kristalų intarpais. Kadangi šie intarpai kartais būna itin ploni ir primena plaukus, tai jau antikos laikais rutilo kvarcą graikai vadino Afroditės plaukais, o romėnai – Veneros plaukais. Šiais laikais dar gali būti pavadintas „angelo plaukais“, „adatų akmeniu“, „plaukuotoju akmeniu“, „Tetidės plaukų akmeniu“ ir pan. Sagenito kvarcas (gr. → lot. sagena – tinklas) – tai toks rutilo kvarcas, kurio kristalai susikerta tarpusavyje ir sudaro tinklą primenančią struktūrą.

Pavadinimo kilmė: pavadintas pagal sudėtį: rutilas (lot. rutilus - rausvas) + kvarcas.

Spalva: kvarcas būna bespalvis, kaip kalnų krištolas, arba rusvas ar pilkas, kaip dūminis kvarcas; rutilo „adatėlės“ būna aukso arba vario spalvos, pilkos, juodos.

Legendos:

1. Saulės dievas Ra užrakino skaidriame akmenyje savo spindulius, kad žmones, nešiojančius rutilo kvarcą, visada lydėtų bent spindulėlis šviesos ir apsaugotų tamsiausiomis gyvenimo akimirkomis.

2. Grožio ir meilės deivė Afroditė (pas romėnus – Venera) kartą prausėsi skaidriame it krištolas šaltinyje ir į vandenį įkrito jos plaukų sruoga. Dieviško kūno dalele negalėjo sunykti be pėdsako, todėl tas šlakelis vandens su plaukais suakmenėjo ir virto nuostabiu akmeniu padedančiu išsaugoti moteriškąjį grožį ir atskleisti deivę savyje.

Cheminė sudėtis: kvarcas SiO2 (silicio dioksidas) + rutilas TiO2 (titano dioksidas)

Kietumas pagal Mosą: kvarcas 7; rutilas 6 – 6,5

Singonija: kvarco – trigoninė, rutilo – tetragoninė.

Akmenys, su kuriais painiojamas rutilo kvarcas:

Padirbinėjimas: gaminamos imitacijos iš skaidrios dervos į ją įdedant dirbtinių plaušų pavidalo medžiagų, kuris gali būti net gamtoje neegzistuojančių spalvų, pvz., ryškiai mėlynų.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.