Šerlas

Šerlas – silikatų klasės mineralas, juoda turmalino atmaina. Tai labiausiai gamtoje paplitęs turmalinas.

Pavadinimo kilmė: 1. pagal seną vokišką kalnakasybos terminą „schor", reiškiantį „tuščią uolieną“, „netikrą rūdą“, atliekas, šlaką. 2. pagal kaimą Schorl (dab. Zschorlau, Saksonija, Vokietija), greta kurio esančioje alavo kasykloje buvo randama juodųjų turmalinų. Paties kaimo pavadinimas kildinamas iš sorbų (vakarų slavų tautos, gyvenančios dabartinėje Vokietijoje) kalbos žodžio žórło, reiškiančio „šaltinis“.

Spalva: juoda, kartais turinti rusvą, melsvą ar žalsvą atspalvius. Plonos plokštelės gali persišviesti gelsvai su melsvu atspalviu.

Cheminė sudėtis: NaFe32+(Al, Fe3+)6[(OH)4 | (BO3)3 | Si6O18].

Kietumas pagal Mosą: 7.

Singonija: trigoninė.

Akmenys, su kuriais painiojamas šerlas:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)

• Aksinitas – gali būti pavadintas „stikliniu šerlu“;

• Juodai dažyti chalcedonai;

• Kianitas – gali būti pavadintas „talko šerlu“;

• Rutilas – gali būti pavadintas „titano šerlu“;

• Špinelis (juodas);

• Šungitas;

• Titnagas.

Padirbinėjimas: galimos imitacijos iš bet kokios kitos juodos juvelyrinės medžiagos: emalės, stiklo, dažyto chalcedono ir pan.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.