Sodalitas - silikatų klasės, feldšpatoidų grupės mineralas (feldšpatoidai – tai tokie mineralai, kuriems trūksta silicio dioksido, kad būtų tikrais feldšpatais. Iš populiarių akmenų jiems dar priklauso lazuritas). Pirmą kartą atrastas 1811 metais Grenlandijoje. Tačiau kaip dekoratyvinis akmuo plačiau ėmė plisti po 1891 metais atrasto sodalitų telkinio Ontarijo provincijoje (Kanada).

Pavadinimo kilmė: pavadinimas susijęs su natriu sodalito sudėtyje: angl. sodium – natris; gr. λίθος (lithos) – akmuo: „natrio akmuo“.

Spalva: nuo šviesiai iki tamsiai mėlynos – būtent tokie dažniausiai naudojami juvelyrikoje ar mineralų terapijoje. Gamtoje dar randami rusvi, raudonai rusvi su pilku atspalviu, pilki, žalsvi, balti ir bespalviai sodalitai. Violetiniai, rausvai violetiniai sodalitai vadinami hakmanitu. Tačiau jo spalva nėra stabili: greitai išblunka saulės spinduliuose ir akmuo tampa balkšvas. Kai kuriuos hakmanitus palaikius tamsoje, spalva dažniausiai atsistato.

Sodalitas

Cheminė sudėtis: chloro natrio aliuminio silikatas; cheminė formulė gali būti rašoma skirtingai stiliais:

Na8[Cl2 | (AlSiO4)6

Na8Al6Si6O24Cl2

Na8(Al6Si6O24)Cl2

Na4(Si3Al3)O2Cl

Paprastai turi baltų kalcito gyslų.

Kietumas pagal Mosą: 5,5 – 6 (5 – 6 [5] p. 381).

Singonija: kubinė.

Akmenys, su kuriais painiojamas sodalitas:

Padirbinėjimas: nuo 1975 metų auginamas sintetinis sodalitas [3] p. 190.

Naudojamas: juvelyrikoje, akmenų drožyboje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.