Turmalinas

Turmalinai – silikatų klasės mineralų grupė.

Pavadinimo kilmė: iš sinhalų kalbos (tai indoeuropiečių kalba, kuria daugiausiai kalbama Šri Lankoje) žodžio ටෝරමල්ලි (ṭōramalli), reiškiančio „gebantis pritraukti pelenus“, nes pakaitinti arba patrinti turmalinai įsielektrina ir pritraukia smulkias daleles. Gali būti, kad turmalinus aprašė Teofrastas (371 – 287 pr. Kr.) vadindamas juos ligurium (arba lyngurium), tačiau tai nėra iki galo aišku, nes ligurium galėjo būti vadinamas ir gintaras, kuris patrintas irgi pritraukia lengvas daleles, arba dar kokia kita medžiaga. Nors Europoje nuo seno buvo naudojami turmalinai, tačiau jų niekas taip nevadino ir neidentifikavo kaip atskiro mineralo. Pvz., XIV amžiuje pagaminta Čekijos Šventojo Vaclavo karūna Šventosios Romos imperatoriui Karoliui IV buvo inkrustuota dideliu raudonu „rubinu“, kuris iš tikro yra raudonasis turmalinas rubelitas. Pavadinimas „turmalinas“ į Amsterdamą atkeliavo 1703 metais iš tuometinio Ceilono (dab. Šri Lanka) kaip cirkonas, nes Ceilone turmalinais vadino įvairius spalvotus brangakmenius, dažniausiai cirkonus. Tačiau Nyderlandų lapidarijai iš karto pastebėjo, kad jis skiriasi nuo cirkonų ir kitų jiems žinomų brangakmenių, todėl pradžioje jie vadinti „Ceilono akmeniu“ (pranc. Pierre de Ceylan) arba „turmalino granatu“, kol XVIII a. pabaigoje nusistovėjo terminas „turmalinas“.

Smulkūs turmalinai iš Šventosios paplūdimio (Lietuva)

(asmeninės kolekcijos eksponatai)

Turmalinas albite (Brazilija)

(asmeninės kolekcijos eksponatas)

Turmalinų, tiesa labai smulkių, randama ir Lietuvoje. Tai vienas iš tipiškų granito akcesorinių mineralų. Tai nereiškia, kad kiekviename granitiniame Lietuvos riedulyje jų bus, bet tikrai gali pasitaikyti. Smulkių turmalinų galima rasti Lietuvos pajūryje, pvz., Šventojoje (žr. pav.). Kadangi turmalinas nuo trinties stipriai įsielektrina, egzistuoja versija, kad poilsiautojai, leisdami laiką ant paplūdimio smėlio, kuriame yra turmalinų, juos įelektrina ir tai teigiamai veikia žmonių savijautą.

Spalva: tai vienas spalvingiausių brangakmenių. Kai kurie nurodo, kad yra 50 ar daugiau skirtingų turmalino spalvų ir atspalvių. Egzistuoja turmalinas pasižymintis aleksandrito efektu: esant natūralaiam apšvietimui – žalsvas, prie dirbtinio – rausvas. Paplitusi nuomonė, kad pagal spalvas turmalinai skirstomi į atmainas ir vadinami atskirais pavadinimais: raudonas turmalinas – rubelitas, žalias – verdelitas, rudas – dravitas, juodas – šerlas ir t. t. Tai patogu, tačiau ne visiškai tikslu, nes, pvz., dravitas, magnio turmalinas (NaMg3Al6[(OH)4 | (BO3)3 | Si6O18] ) gali būti ne tik rudas ar geltonas, bet ir žalias ir dėl to jis netaps verdelitu – žaliuoju ličio turmalinu elbaitu (Na(Li, Al)3Al6[(OH)4 | (BO3)Si6O18]).

Cheminė sudėtis: turmalinai yra sudėtingi aliuminio boro silikatai.

Apibendritnta formulė (Na, Ca) (Mg, Fe, Al, Li, Mn)6[Si6Al2B3(O, OH, F)30] arba

A(D3)G6(T6O18) (BO3)3X3Z

A = Ca, Na, K arba niekuo neužpildyta;
D = Al, Fe2+, Fe3+, Li, Mg2+, Mn2+;
G = Al, Cr3+, Fe3+, V3+;
T = Si (kartais nedideli Al, B3+ kiekiai);
X = O ir/arba OH;
Z = F, O ir/arba OH;

• Adačitas (ar adačijitas? - neradau lietuviško termino; angl. Adachiite) CaFe3Al6(Si5AlO18)(BO3)3(OH)3(OH).

  Tai retas turmalinas, rastas Japonijoje, Kiura telkinyje kaip šerlo kristalų komponentas nuo keleto iki 300 mikrometrų storio, sudarantis vientisas zonas su šerlu. Tarptautinė Mineralogų Asociacija (IMA), kaip atskirą turmalino atmainą, patvirtino 2013 metais. Pavadintas tuomet 90-mečio Tomio Adachi (g. 1923) garbei. Pensininkas, buvęs vidurinės mokyklos mokytojas, mineralogas mėgėjas, daug tyrinėjo Kiura telkinį, kuriame ir rasta ši nauja turmalino rūšis. T. Adachi įkvėpė ne vieną jauną žmogų, kurie vėliau tapo profesionaliais mineralogais;

• Dravitas NaMg3Al6[(OH)4 | (BO3)3 | Si6O18];

• Elbaitas (bespalvis - achroitas, mėlynas - indigolitas, raudonas - rubelitas, žalias - verdelitas) Na(Li, Al)3Al6[(OH)4 | (BO3)Si6O18];

• Šerlas NaFe32+(Al, Fe3+)6[(OH)4 | (BO3)3 | Si6O18].

Kietumas pagal Mosą: 7 – 7,5.

Singonija: trigoninė.

Akmenys, su kuriais painiojamas turmalinas: dėl spalvų įvairumo gali būti supainiotas su pačiais įvairiausiais akmenimis. Net tarpusavyje gali būti painiojami, pvz., žaliasis elbaitas verdelitas su žaliuoju dravitu.

Padirbinėjimas: sintetiniai turmalinai auginami moksliniais tikslais, tačiau kol kas rinkoje nepaplitę. Kaitinamų (450 – 650ºC) turmalinų spalva tampa ryškesnė, nors, kai kurie, dėl to gali negrįžtamai išblukti. Švitintų turmalinų spalva nėra stabili ir ilgainiui išblunka. Imitacijoms naudojami kiti sintetiniai akmenys (špinelis, korundas) arba stiklas.

Naudojamas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje.