Žadeitas

Žadeitas – silikatų klasės, piroksenų grupės mineralas. O dar tiksliau – inosilikatas, natrio piroksenas. Prekyboje žadeitu taip pat vadinama uoliena žadeititas - monomineralinė uoliena, sudaryta iš žadeito.

Pavadinimo kilmė: isp. piedra de ijada („juosmens dieglių akmuo“) → pranc. jadéite. Tradiciškai ispanišką „piedra de ijada“ visi verčia kaip „šono akmuo“. Tačiau žodis „ijada“ [ichada] reiškia ne plačiąja prasme „šoną“, o žmogaus kūno šoną tarp šonkaulių ir dubens, t. y. juosmens šoną. Kita šio žodžio reikšmė – skausmas arba negalavimas, patiriamas juosmens šone. Taip šį akmenį pavadino ispanų konkistadorai, iš Amerikos į Europą atgabenę akmenis, kurių miltelius, įdėtus į vandenį, indėnai naudojo juosmens diegliams gydyti. Prancūzų kalboje ispaniškasis „ijada“ tapo „jade“ [žad] ir paplito kitose kalbose kaip įvairių (dažniausiai žalių, bet nebūtinai) akmenų pavadinimas „žadas“. 1863 metais prancūzų mineralogas Alexis Damour (1808 - 1902) nustatė, kad žadai - tai dažniausiai du skirtingi, bet savo išvaizda panašūs, mineralai: piroksenas ir amfibolas. Pirokseną jis pasiūlė vadinti žadeitu, prie "žado" pridėjus prancūzišką priesagą, tradiciškai naudojamą akmenų pavadinimų daryboje. O amfibolą, pavadino nefritu, nes dalis žadų jau tada buvo vadinami „inkstų akmeniu“ (lot. lapis nephriticus), nes juosmens šono skausmai neretai susiję su inkstų problemomis.

Spalva: įvairių atspalvių žalia: nuo blyškiai žalios ar pilkai žalios iki smaragdo žalios; balta, juoda, melsvai ar rausvai violetinė.