Chrizolitas arba Peridotas

Chrizolitas arba peridotas - silikatų klasės mineralas, olivinų izomorfinės eilės narys, sudarytas iš 10 - 30% fajalito ir 70 – 90% forsterito. Kodėl šį akmenį vieni vadina chrizolitu, kiti - peridotu, o dar kiti - tiesiog olivinu, galite sužinoti Tinklaraščio straipsnyje "Chrizolitas, Peridotas ar Olivinas?"

Pavadinimų kilmės:

Chrizolitas - gr. chrysos – auksas, lithos – akmuo – "auksinis akmuo".

Taip anksčiau buvo vadinami įvairūs geltoni ("auksiniai") akmenys, tame tarpe ir geltonieji topazai. Topazios saloje (dab. Zabargad arba: Zabarjad, Zeberged, Zeberget, viduramžiais Šv. Jono sala ir kt.), su kuria siejamas topazų pavadinimas, nuo antikos laikų iki šiol randami žali olivinai, tačiau niekada nebuvo topazų. Senovėje, šių laikų chrizolitas-peridotas, buvo vadinamas topazu: "(...) Plinijus vadino chrizolitą topazu, nes Zebergeto sala romėnams buvo žinoma kaip Topazo sala" [4] p.87.

Peridotas:

1. Anksčiau dažniausiai peridoto pavadinimas buvo kildinamas iš arabiško žodžio faridat, reiškiančio "brangakmenį". Dabar, pasak Oksfordo anglų kalbos žodyno, jis galėjo kilti iš lot. pæderot → anglo-normanų pedoretés  ir reiškusio tam tikrą opalą.

2. Kai kurie šaltiniai teigia, jog tai neaiškios prancūziškos kilmės terminas.

3. Egzistuoja versija, jog terminas "peridot" susijęs su graikišku žodžiu peridona (?), reiškiančiu "suteikiantis gausą".

Spalva: įvairių atspalvių žalia, gelsvai žalia, rusvai žalia, alyvuogių žalia ir pan.

Gelsvi, rusvai gelsvi atspalviai susiję su didesniu geležies kiekiu, t. y. tokiame chrizolite-peridote fajalito kiekis artės link 30%, o kuo labiau spalva yra ryškiai žalia, tuo daugiau yra fajalito.

Chrizolitas arba peridotas olivinų izomorfinėje eilėje
Chrizolitas arba peridotas olivinų izomorfinėje eilėje

Cheminė sudėtis: 10-30% Fe2[SiO4] (fajalitas) ir 70–90% Mg2[SiO4] (forsteritas).

Kietumas pagal Mosą: 6,5 (iki 7 - nevienodas įvairiomis kristalografinėmis kryptimis).

Singonija: rombinė.

Akmenys, su kuriais painiojamas chrizolitas arba peridotas:

  • Berilas - klaidinančiai gali būti pavadintas "Akvamarinis chrizolitas";

  • Chrizoberilas - klaidinančiai gali būti pavadintas "Braziliškas chrizolitas", "Braziliškas peridotas", "Opalescuojantis chrizolitas", "Rytietiškas chrizolitas";

  • Demantoidas - klaidinančiai gali būti pavadintas "Sibiro chrizolitas";

  • Diopsidas;

  • Heliodoras - klaidinančiai gali būti pavadintas "Akvamarininis chrizolitas";

  • Idokrazas;

  • Larsenitas - klaidinančiai gali būti pavadintas "Švino-cinko chrizolitas";

  • Moldavitas - klaidinančiai gali būti pavadintas "Bohemijos chrizolitas";

  • Praziolitas;

  • Prenitas - klaidinančiai gali būti pavadintas "Kapo (Cape) chrizolitas";

  • Safyras - klaidinančiai gali būti pavadintas "Rytietiškas chrizolitas";

  • Sinhalitas;

  • Smaragdas ("Daugelyje literatūros šaltinių rašoma apie imperatoriaus Nerono monoklį, kurį jis vartojo vietoj akinių, stebėdamas gladiatorių kovas arenoje, o vėliau - degančią Romą. Rašoma, jog monoklyje buvęs įstatytas šlifuotas lęšio formos smaragdas. Dabar šis monoklis saugomas Vatikane. Palyginti neseniai jį pirmąkart buvo leista apžiūrėti vienam mineralogui iš Paryžiaus. Mokslininkas bematant pasakė, kad tai ne smaragdas (!), o chrizolitas - olivino atmaina, be to nustatė, kad šis brangakmenis neabejotinai turėjo būti rastas Raudonosios jūros Zebergeto saloje. O juk Nerono "smaragdas-berilas" minimas daugelyje istorijos ir mineralogijos vadovėlių!" [4] p.59-60]).

  • Topazas - klaidinančiai gali būti pavadintas "Saksonijos chrizolitas";

  • Turmalinai  - klaidinančiai gali būti pavadinti "Brazilišku chrizolitu".

Padirbinėjimas: imitacijoms naudojami sintetiniai korundai, sintetiniai špineliai ir stiklas. Kartais žalia folija padengiama šlifuoto akmens apačia, kad paryškėtų spalva.

Naudojimas: juvelyrikoje, mineralų terapijoje, astrologijoje, astromineralogijoje ir kt.