Fluoritas

Fluoritas – fluoridų (arba halogenidų) klasės mineralas dar vadinamas fluoršpatu. Tai vienas spalvingiausių akmenų, susiformuojantis įspūdingų kristalų pavidalu. Tai neišsenkantis kolekcionavimo objektas.

Cheminė sudėtis: CaF2 (kalcio fluoridas).

Spalva: šioje vietoje būtų galima parašyti: „visos spalvos“ (kaip tai, pavyzdžiui, padaryta vienoje populiariausių pasaulyje knygų apie brangakmenius "Gemstones of the World" aut. Walter Schumann [3] p. 214). Įvairiuose šaltiniuose minimos ir praktikoje fiksuotos fluorito spalvos: balta, bespalvė, geltona, gelsva, juoda, juodai violetinė, melsva, mėlyna, oranžinė, purpurinė, raudona, rausva, rožinė, ruda, violetinė, violetinė tamsi, žalia, smaragdinė žalia, žydra, turkio žydra.

Kietumas pagal Mosą: 4 (minkštas) - etaloninis Moso skalės mineralas.

Singonija: kubinė.

Pavadinimo kilmė: lot. fleure – tekėti: fluoritas, kaip lengvai besilydantis mineralas, naudojamas kaip fliusas metalurgijoje (sumažina šlako klampumą). Pagal fluoritą pavadintas reiškinys fluorescencija, kuria jis pasižymi, ir cheminis elementas fluoras.

Fluoršpatas - „takusis špatas“; špatais vadinti nemetalinio blizgesio, lengvai skylantys bent keliomis kryptimis akmenys.

Atmainos:

Antozonitas – tamsiai violetinis, juodai violetinis peršviečiamas fluoritas iš Wölsendorf (Vokietija). Paprastai būna radioaktyvus ir skleidžia specifinį kvapą (ypač suskaldžius) todėl gali būti vadinamas „smirdančiuoju fluoritu“ ar „smirdančiuoju špatu“ ir pan.

Cerio fluoritas (cerofluoritas) – fluorito atmaina turinti itrio ir cerio retųjų žemių (iki 15% Y2O3 ir iki 18,5% Ce2O3 [5] p. 434).

Chlorofanas – kaitinamas fluorescencuoja žalia spalva. Turi priemaišų, kurių nepasitaiko kituose fluorituose. Retas. Gali būti traktuojamas kaip pasenęs arba nereikalingas pavadinimas [5] p. 451.

Itrio fluoritas - itrio turinti fluorito atmaina (iki 20% YF3 [5] p. 175).

Optinis fluoritas – skaidrus bespalvis fluoritas, naudojamas optikos prietaisų elementų gamyboje.

Ratovkitas – tamsiai violetinės spalvos, nuosėdinės kilmės, smulkių grūdelių pavidalo, žemėtas fluoritas.

Mėlynasis Džonas (Blue John) – juostuotas violetinis, alyvinis, mėlynas ar purpurinis fluoritas iš Derbišyšyro (Anglija, Didžioji Britanija), naudojamas vazoms ir kitiems dekoratyviniams daiktams gaminti.

Vaivorykštinis fluoritas – 1. juostuotas kelių skirtingų spalvų fluoritas (pvz., violetinis-žalias ar kt.); 2. juostuoti fluoritai iš Argentinos, kuriuose dažniausiai dominuoja geltona spalva su žaliomis ir violetinėmis juostomis.

Akmenys, su kuriais painiojamas fluoritas:

(išvardinta abėcėlės tvarka, o ne pagal painiojimo dažnumą)

• Akvamarinas ("Akvamarininis fliusas");

• Ametistas ("Netikras ametistas");

• Avantiurinas;

• Berilas ("Berilinis fliusas", "Netikras berilas");

• Rubinas ("Netikras rubinas");

• Safyras ("Netikras safyras");

• Smaragdas („Afrikietiškas smaragdas“, „Bohemijos smaragdas“, „Pietų Afrikos smaragdas“, „Pirosmargadas“, „Pseudosmaragdas“);

• Topazas ("Netikras topazas"), ("Bohemijos topazas");

• Turkis;

• Žadeitas;

• Žaliasis kvarcas;

         ir kt.

Padirbinėjimas: sintetinis fluoritas išgaunamas visų spalvų [2] p. 833, [3] p.214. Bespalvis sintetinis fluoritas naudojamas optikos prietaisų elementams gaminti (lęšiams, prizmėms ir pan.).

Fluoritų spalva priklauso nuo tam tikrų pakitimų kristalinėje gardelėje, vadinamų spalvos centrais. Juos galima sukurti dirbtinai keliais metodais, pvz., švitinant radioaktyviais spinduliais, veikiant akmenį karšto kalcio garais ar leidžiant elektros srovę per įkaitintą fluoritą.

Naudojamas juvelyrikoje, bet dėl nedidelio kietumo geriau žieduose nenešioti, nes greitai susibraižys ar nudils. Gaminami dekoratyviniai dirbiniai, interjero puošmenos (žvakidės, vazos). Naudojamas metalurgijoje, chemijos pramonėje, cemento, stiklo, optikos lęšių, objektyvų, keramikos emalės, vandenilio fluorido ir kitų fluoro junginių, dirbtinio Iimori akmens (Iimori stone arba Victoria stone) gamyboje. Taip pat naudojamas mineralų terapijoje, astromineralogijoje, astrologijoje.